Nors praėjo daug laiko nuo Didžiosios depresijos laikų, tačiau pasaulio ekonomika vis dar susiduria su rimtais sunkumais, kylančiais dėl natūralių ekonominių svyravimų ir dėl kitų globalių iššūkių. Ekonomikos svyravimai vienoje šalyje daro didelę įtaką ir kitos šalies ekonomikai, kartu keičiasi gyventojų lūkesčiai ir gyvenimo sąlygos. Siekdamos išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį, ekonominę pažangą ir gyventojų gerovę šalių vyriausybės stengiasi sumažinti ekonominės krizės poveikį, renkasi bei taiko įvairias ekonomikos valdymo priemones. Tyrime analizuosime dėl Covid-19 pandemijos kilusią ekonominę krizę ir atsaką į ją. Šio darbo tikslas palyginti Lietuvos, Latvijos, Estijos taikytas ekonomikos skatinimo priemones, jų poveikį, efektyvumą bei įtaką šalies ekonominiams rodikliams kriziniu laikotarpiu. Straipsnyje bus atskleisti finansinėms krizėms būdingi bruožai, pateiktas krizės sampratos apibrėžimas mokslinių tyrimų kontekste, palyginta Lietuvos, Latvijos, Estijos krizių valdymo patirtis, koreliaciniu, regresiniu vertinimo metodu nustatyti vidaus vartojimui turintys įtaką veiksniai, pateikta lygintų šalių BVP prognozė.

Reikšminiai žodžiai: ekonomikos vystymosi ciklai, krizė, pokrizinis laikotarpis, pandemija, ekonomikos skatinimo priemonės, nedarbas, BVP, valstybės skola.