Organizacijos tobulinimas ir jos prisitaikymas prie kintančių sąlygų konkurencingoje aplinkoje priklauso nuo darbuotojų galimybių laisvai pateikti savo žinias, norus, pasiūlymus ir iniciatyvas apie organizacijos pokyčius ir plėtrą. Jeigu darbuotojai neturi šių galimybių ar jaučiasi nepatogiai savo darbinėje aplinkoje, kyla grėsmė atsirasti organizacinei tylai. Šis reiškinys kuria neigiama pasekmes individualiai darbuotojui, tiek ir pačiai organizacijai bei jos teikiamų paslaugų kokybei, o tai, ypač, svarbu švietimo sektoriui, kadangi šias paslaugas gauna kiekvienas šalies pilietis. Tad šio straipsnio tikslas, remiantis moksliniais šaltiniais, jų analize bei empiriniu tyrimu, ištirti organizacinės tylos veiksnių pasireiškimą ugdymo įstaigose. Tyrimui pasirinkta trys ugdymo įstaigos (X1, X2, X3 – įstaigos norėjo išlikti konfidencialios), kuriose buvo atlikta apklausa. Empirinio tyrimo duomenų analizei buvo taikytas daugiakriterinis TOPSIS metodas. Jis leido pastebėti, kad organizacinės tylos veiksnių raiška trijose ugdymo įstaigose yra skirtinga. Kadangi raiška kiekvienoje mokykloje skiriasi, galime daryti prielaidą, kad norint ištirti organizacinės tylos priežastis ir pasekmes reikia, kur kas platesnių tyrimų atskirai kiekvienai ugdymo įstaigai.

DOI: https://doi.org/10.3846/vvf.2020.003