Darbdaviai kurdami nuotolines darbo vietas ar modifikuodami esamas nuotolinio darbo vietas, ne visuomet supranta bendrus tokių darbo vietų steigimą lemiančius veiksnius ar savo darbuotojų lūkesčius. Teisingai sustyguota struktūra ir darbuotojo poreikius atliepianti darbo vieta yra geras pagrindas į didėjantį pasitenkinimą darbu ir iš to sekančius gerėjančius darbo rezultatus, bei didėjantį lojalumą darbdaviui. Remiantis šia problematika straipsnio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti svarbiausius nuotolinio darbo organizavimo veiksnius. Šiam tikslui atskleisti yra taikomi šie metodai: mokslinės literatūros analizė, ekspertinis vertinimas, nuomonių suderinamumo vertinimas. Straipsnyje apžvelgiami veiksniai būtini nuotolinio darbo organizavimui, įvardinamos ekspertinio vertinimo galimybės ir trūkumai, taip pat atliekamas ekspertinis vertinimas, išskiriant svarbiausius veiksnius organizuojant nuotolinį darbą. Išanalizavus mokslinę literatūrą yra pasiūlytas darbdavio ir darbuotojo atsakomybių klasifikavimo modelis siekiant užtikrinti sklandų ir sėkmingą nuotolinį darbą. Tyrimo metu apklausus septynis ekspertus iš akademinio ir verslo pasaulio nustatyta, kad respondentams svarbiausi veiksniai yra: kokybiški duomenų mainai, darbo nepriklausomas, fizinis darbovietės persikraustymas ir atliekamos užduoties aiškumas. Šis tyrimas nėra baigtinis ir gali būti vystomas tiriant konkrečią įmonę, pasirinkusią dirbti nuotoliniu būdu, taip pat nesigilinta į kitus veiksnius, tokius kaip fizinėje darbo vietoje dirbančių žmonių požiūrį į per nuotolį dirbančius kolegas ir to įtaką bendram įmonės mikroklimatui. Įdomi tyrimo kryptis būtų hibridinis darbo organizavimas.