Tarpusavio skolinimas yra sparčiai populiarėjantis skolinimosi ir investavimo būdas, kuris jau tampa rimtu konkurentu įprastiems skolinimo rinkos dalyviams ar ilgai veikiantiems tradiciniams investavimo būdams. Tarpusavio skolinimo populiarėjimą lemia finansinių technologijų plėtra, interneto prieinamumo didėjimas, platformų naudojimo paprastumas. Nors investuotojams šios platformos žada aukštą investicinę grąžą, investicijų diversifikavimo galimybes, o paskolos gavėjus vilioja palyginti mažomis paskolų kainomis, sunku įvertinti šių platformų finansinį efektyvumą, o mokslinėje literatūroje dėmesio tam skiriama mažai. Darbo metu aptariama tarpusavio skolinimo samprata, greitą populiarumo augimą lėmę veiksniai, vertinamas tarpusavio skolinimo platformų finansinis efektyvumas iš investuotojo, paskolos gavėjo ir platformos operatoriaus pozicijų. Efektyvumas vertinamas remiantis Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo platformų finansinių rodiklių analizės būdu, lyginami skirtingų platformų siūlomi produktai, nagrinėjant jų kainodaras taikomas paskolos gavėjams ir investuotojams, platformų pasirinktas pajamų gavimo modelis. Taikant COPRAS metodą atliekamas Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo platformų rangavimas, naudojant jų finansinius rodiklius. Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas tarpusavio skolinimo platformų sampratai, atsiradimo priežastims ir plėtrai globalioje finansų rinkoje. Galiausiai bandoma atskleisti investuotojų, paskolos gavėjų ir tarpusavio skolinimo operatorių rodiklius, kuriuos naudojant galima vertinti tarpusavio skolinimo platformų finansinį efektyvumą.