Straipsnyje analizuojama žiedinės ekonomikos svarba šiuolaikinei visuomenei ir aplinkosaugai. Masinis vartotojiškumas kelia įvairias aplinkosaugos problemas viso produkto gyvavimo cikle – nuo žaliavų išgavimo, gamybos, naudojimo, transportavimo, perdirbimo iki galutinio disponavimo, tad valstybės, investuodamos į antrinių žaliavų panaudojimo gamyboje plėtrą, diegdamos naujas technologijas, gali prisidėti prie aplinkos užterštumo mažinimo ir ekonomikos skatinimo. Šio straipsnio tikslas yra įvertinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką žiedinės ekonomikos plėtrai. Straipsnyje analizuojama mokslinė literatūra ir Europos Sąjungos teisiniai dokumentai, reglamentuojantys aplinkosaugos programas. Išskirti tokie veiksniai: švietimas apie žiedinės ekonomikos svarbą, valstybių dotacijos technologijų plėtrai ir darbuotojų mokymui, Europos Sąjungos valstybių gamtosaugai skirtų teisės aktų suvienodinimas, atitinkamų technologijų diegimas įmonėse ir žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimas viešojo sektoriaus įstaigose bei jam pavaldžiose įmonėse. Siekiant atskleisti esamą žiedinės ekonomikos situaciją Baltijos regiono valstybėse atlikta koreliacinė analizė. Identifikuojant veiksnius, lemiančius žiedinės ekonomikos plėtrą, atlikta ekspertų apklausa. Koreliacinė analizė parodė, kad valstybės turi skirtingus prioritetus skatinant žiedinę ekonomiką. Įvykdžius ekspertų apklausą paaiškėjo, kad parinktų ekspertų nuomonės yra nesuderintos, bet jų suteikti rangai veiksniams įrodo, kad visi veiksniai yra svarbūs ir skatina žiedinės ekonomikos vystymąsi. Svarbiausi veiksniai pagal ekspertų suteiktas vertes yra švietimas apie žiedinės ekonomikos svarbą ir valstybių dotacijos technologijų plėtrai ir darbuotojų mokymui. Tyrimo apribojimai – nuoseklios statistinės informacijos stoka.

Reikšminiai žodžiai: žiedinė ekonomika, žiedinės ekonomikos veiksniai, atliekų tvarkymas, žaliavos, antrinės žaliavos, aplinkosauga.