Sėkminga ekonomikos plėtra vis daugiau pradėjo priklausyti nuo to, kokios investicijos bus į žmones ir intelektualinio potencialo išsaugojimą bei vystymą. Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, norėdamos sėkmingai augti, turi ieškoti būdų plėsti savo veiklą tarptautinėse rinkose. Įmonės intelektinio kapitalo vertinimą apsunkina tai, jog šis objektas yra nematerialus, neapčiuopiamas ir sudėtingas vertinimo modelių taikymas. Todėl ypač trūksta paprastų, lengvai įgyvendinamų intelektinio kapitalo modelių, kurie susiję su turimu intelektiniu kapitalu ir jo panaudojimu. Galime daryti išvadą, kad dėl šių priežasčių Lietuvos įmonės nepakankamai efektyviai naudoja intelektinį kapitalą, todėl yra linkusios daugiau susitelkti į vietos rinkas ir jų poreikių tenkinimą. Todėl atsiranda būtinybė empiriniams tyrimams bei vertinimo metodų siūlymams ir jų praktiniam taikymui organizacijose. Šio straipsnio tikslas yra, išanalizavus ir apibendrinus mokslinėje literatūroje pateiktas intelektinio kapitalo koncepcijas, nustatyti intelektinį kapitalą organizacijoje ir jo daromą įtaką verslo vertės didinimui. Tyrimo metodika susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje, remiantis VAIC intelektinio kapitalo vertinimo modeliu, yra įvertinamas intelektinis kapitalas įmonėse, efektyvumo rodikliai ir jo dedamosios. Kitoje dalyje, remiantis koreliacine-regresine analize, darbe yra nustatyta intelektinio kapitalo įtaka įmonių verslo vertės didinimui per nuosavo kapitalo grąžos rodiklį. Šia tyrimo metodika yra siekiama išsiaiškinti, ar intelektinis kapitalas daro įtaką įmonių finansiniams rodikliams ir verslo vertei.

Reikšminiai žodžiai: intelektinis kapitalas, investicijos, konkurencija, verslo vertė, nematerialusis turtas, rinkos.