Kasmet išmetamų atliekų kiekis auga, o žemės resursai riboti, dėl šių priežasčių reikia ieškoti sprendimų, kaip tinkamai išnaudoti atliekas kaip žaliavą, ir keisti kitus, žemei kenksmingus įpročius. Vis daugiau šalių, tarptautinių organizacijų ir įmonių atkreipia dėmesį į globalią šių dienų problemą, jog didelis kiekis atliekų teršia mūsų gamtą, vandenį, o tai yra viena iš klimato kaitos priežasčių. Siekiant sumažinti taršą aplinkai, tarptautinių organizacijų ir šalių mastu reglamentuojami įvairūs teisės aktai žiedinės ekonomikos principams įgyvendinti. Vis dėlto trūksta vienos bendros žiedinės ekonomikos plėtros vertinimo metodikos. Šio straipsnio tikslas – ištirti žiedinės ekonomikos plėtrą Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, įvertinant darančių įtaką veiksnių ryšius. Straipsnyje aprašoma atlikta mokslinės literatūros analizė, kiekybinių skaičiavimo metodų taikymas vertinant žiedinės ekonomikos plėtrai Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse įtaką darančių veiksnių ryšius. Tyrimo rezultatai – žiedinės ekonomikos plėtros bruožų atskleidimas bei Lietuvos ir kaimyninių valstybių žiedinei ekonomikai įtaką darančių veiksnių ryšių įvertinimas. Išryškinti plėtros bruožai ir veiksniai padėtų šalies mastu gerinti žiedinės ekonomikos priemonių įveiklinimą ir taip įgyvendinti tarptautinius tikslus. Kadangi ES Komisija yra iškėlusi perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslus, šio tyrimo rezultatai leistų toliau nagrinėti šio ekonominio modelio plėtros procesą.

Reikšminiai žodžiai: žiedinė ekonomika, linijinė ekonomika, antrinės žaliavos, tvarumas, klimato kaita, atliekų tvarkymas, atliekų prevencija.