Tyrimo reikšmė – oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtros vertinimas ekonomikos globalizacijos sąlygomis tampa vis svarbesnis kalbant apie bendrą šalies ekonomikos ir infrastruktūros sektoriaus plėtrą ir jo vertinimą. Oro uostai ženkliai prisideda prie šalies BVP. Šiame darbe analizuojama Baltijos šalių ekonomikos sektoriaus plėtra ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Yra lyginami trys didžiausi tarptautiniai Baltijos šalių oro uostai – Rygos, Vilniaus ir Talino. Tyrimo naujumas – globalizacijos sąlygomis, oro uostų ekonomikos sektoriaus problema yra prisitaikyti prie sparčių pokyčių ir besikeičiančių sąlygų, trūksta priemonių įvertinti globalizacijos poveikį oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Straipsnio tikslas – nustatyti ekonomikos globalizacijos poveikį Baltijos šalių oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Aprašomi išoriniai veiksniai turintys įtakos oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Nagrinėjami skirtingų autorių ir institucijų požiūriai į ekonomikos sektoriaus plėtrą globalizacijos sąlygomis. Tiriamas globalizacijos poveikis oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Tyrimui atlikti buvo apklausti ekspertai, apskaičiuotas Kendall konkordacijos koeficientas, svoriams nustatyti panaudotas AHP metodas, naudojami daugiakriteriniai metodai SAW ir TOPSIS. Pasirinkti vertinimo kriterijai: keleivių skaičius per metus, orlaivių judėjimo metiniai duomenys, krovinių gabenimas tūkst./t. per metus, oro vežėjų skaičius oro uoste, krypčių skaičius. Analizuojama bendradarbiavimo ir tinklo kūrimo būtinybė. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai į ekonomikos globalizacijos pokyčius reaguoja Rygos oro uostas, kitas Vilniaus oro uostas ir trečioje vietoje Estijos tarptautinis oro uostas.

DOI: https://doi.org/10.3846/vvf.2020.024