Šiame straipsnyje nagrinėjama sankcijų koncepcija: kas tai yra, kokiu tikslu sankcijos taikomos, kokios gali būti sankcijų rūšys, į ką jos dažniausiai būna nukreiptos, ko tikimasi įvedant tokius apribojimus, per kur dažniausiai sankcijos pasireiškia, kokius šalies ekonominius rodiklius jos veikia, kokių rezultatų tikimasi iš sankcijų. Konkrečiai nagrinėjamas Rusijos sankcijų atvejis, kai Rusija uždraudė maisto eksportą iš JAV ir ES šalių. Nagrinėjama, kaip šios sankcijos paveikė Baltijos šalių ekonominius rodiklius, tokius kaip BVP, infliacija, eksporto apimtys, transporto sektoriaus pervežamų krovinių apimtys. Siekiant išsiaiškinti, kurią iš Baltijos šalių labiausiai paveikė sankcijos, buvo atliktas daugiakriterinis vertinimas vietų sumos ir SAW metodu, kuriuo trys Baltijos šalys buvo suranguotos pagal Eurostato pateiktus duomenis apie Baltijos šalių BVP, infliacijos lygį, eksporto bei transporto srautų apimtis. Daugiakriterinis vertinimas parodė, kad ekonominę žalą patyrė visos Baltijos šalys, sumažėjo tiek šalių eksportas, tiek transporto srautai, dėl to sumažėjo ir šalių BVP, o tai reiškia, kad buvo sukuriama mažiau bendrojo visau produkto, šalių ekonomika vystėsi lėčiau, negu galėjo. Didžiausią ekonominę žalą patyrė Lietuva. Kaip paaiškėjo, Lietuvos rodikliai įvedus apribojimus buvo prasčiausi.