Globalios ekonomikos sąlygomis, nuolat besikeičiančiomis ekonominėms tendencijoms, ypač po didžiulės pasaulinės finansinės krizės 2008 metais, nedarbas tapo labai aktualus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europos kontekste. Aukštas nedarbo lygis yra vienas svarbiausių ekonomikos nuosmukio požymių. Šalyje esantis nedarbas gali būti įtakotas globalizacijos procesų, o jo struktūriniai pokyčiai turi įtakos ne tik valstybės raidos vystyme, bet ir asmeniniuose šeimų mikroklimatuose. Visais ekonomikos ciklo atvejais, ypač norint suvaldyti darbo rinkos pokyčius ar nedarbą, skirtingos šalys taiko įvairius darbo apmokestinimo ir nedarbo lygio kontroliavimo priemones bei metodus. Globalių ekonomikų vystymasis gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį nedarbui. Straipsnio tikslas – įvertinti pagrindinių globalizacijos veiksnių: migracijos, TUI, tarptautinės prekybos poveikį nedarbui. Straipsnyje atliekama pagrindinių su nedarbu ir globalizacija susijusių statistinių duomenų analizė. Remiantis Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Užimtumo tarnybos duomenimis bei autorių atliktos analizės pagrindu, vertininamas globalizacijos veiksnių poveikis nedarbo pokyčiui.