Santrauka. Testavimo procesas yra viena iš svarbiausų veiklų informacinių sistemų kūrimo procese, kadangi testavimas užtikrina jog kritinis sistemos funkcionalumas veiktų pagal specifikacijos dokumentuose numatytus reikalavimus. Sparčiai plečiantis informacinių sistemų sudėtingumui, testavimo apimtys tik didėja - to pasekoje sudėtinga suvaldyti didelės apimties testavimus. Ir nors informacinių sistemų kūrimo bei valdymo procesai plačiai nagrinėjami ir yra neviena tam taikoma metodika, tačiau būtent testavimo proceso valdymas atskirai yra aptariamas siaurai ir nepakankamai. Straipsnio tikslas nustatyti testavimo proceso valdymo problematiką. Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: apibrėžti testavimo proceso valdymo sampratą bei pagrindinius etapus, identifikuoti ir išanalizuoti pagrindinius informacinių sistemų kūrimo modelius, nustatytant jų įtaką bei pagrindinius trūkumus. Apžvelgti pagrindiniai informacinių sistemų diegimo modeliai, išskiriant testavimo proceso vietą skirtinguose informacinių sistemų diegimo etapuose, leido nustatyti, kad testavimo proceso valdymo problematika turi glaudų sąryšį su vieta diegimo procese. Analizė papildyta testavimo proceso privalumais ir trūkumais, atsižvelgiant į diegimo proceso eigą. Apibrėžta testavimo proceso sąvoka, bei testavimo proceso pagrindiniai valdymo aspektai. Nagrinėjamas testavimo proceso valdymo modelis RATMN, apžvelgiama problematika naudojama žinių valdymo modelyje programinės įrangos testavimo procesui. RATMN orentuotas konkrečiai į testavimo proceso valdymą, o žinių valdymo modelis akcentuoja žinių išliekamąją vertę ir galimybę kaupti žinių bagažą. Iš apžvelgtų modelių bei atlikus literatūros analizę identifikuotos pagrindinės testavimo proceso valdymo problemos. Taip pat apžvelgtos pagrindinės vadybos funkcijos, kurios privalo būti pagrindas kiekvienam testavimo proceso valdymo modeliui. Straipsnyje naudojami lyginimo ir analizės metodai.