Font Size: 

Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, tokie kaip vis didėjanti socialinė atskirtis pasaulyje neišvengiamai skatina plėtoti žmonių sąmoningumą ir prisiimti viešajam ir privačiajam sektoriams atsakomybę už tokių pokyčių valdymą. Bendrosios rinkos aktu ir strategija „Europa 2020“ siekiama užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei kovoti su skurdu. Viena tokių glaudžiai tarpusavyje susijusių iniciatyvų įgyvendinimo priemonių – socialinis verslas.

Dideliais tempais auga visuomenės socialiniai poreikiai, o valstybinės institucijos nebepajėgios patenkinti žmonių lūkesčių, socialinis verslas, taip pat ir tradicinis verslas, savanoriškai prisiimantis socialinę atsakomybę, įgauna vis didesnę svarbą pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinio ir socialiai atsakingų verslų koncepcijos, atskleidžiama socialinio ir socialiai atsakingų verslų specifika, privalumai ir trūkumai, siekiant prisidėti prie įvardytų iniciatyvų sėkmingo įgyvendinimo. Kadangi  šie du skirtingi verslo odeliai dažnai painiojami tarpusavyje, svarbu juos atskirti, todėl jie išsamiai tarpusavyje palyginami bei aprašomi kriterijai, kuriuos įmonės, norėdamos vadinti save socialiniu ar socialiai atsakingu verslu, turi atitikti Europos Sąjungoje bei Lietuvoje. Straipsnyje iškeltas tikslas, išgryninti socialinio verslo koncepciją, pasitelkiant socialinio verslo ir socialiai atsakingo verslo charakteristikų lyginamąją analizę, pasiekimas atliekant literatūros apie socialinį ir socialiai atsakingą verslus, lyginamąja analizę.

socialinis, socialiai atsakingas, verslas, verslo modelis, kriterijai, požymiai, verslo modelio privalumai, verslo modelio trūkumai